apkulti

apkulti
apkùlti, àpkulia (apìkulia), apkū́lė K, Š 1. tr. ne visai ar ne viską, didumą iškulti: Einam, kūlinius apkùlsme Sdk. Jau ant vieno šono ir apkūlėm klojimą Alv. Miežius apikulu SD235. Apkū́liau sykį klojimą J. Šita mašina javus tik àpkulia, daug grūdų varpose lieka Snt. | refl.: Prieš šventes ir mes truputį apsikū́lėm Ds. Didumą apsikū́lėm Jnšk. | prk.: Apsikùlk (nugalėk, atsikratyk) nors kiek bėdas, paskui taisykis radiją Gs. 2. tr. iškulti daugeliui: Viena mašina visiem negali apkùlt Ėr. Pirma miestalį apkulsu, paskui duosuos į sodas Vvr. 3. refl. viską iškulti: Šiemet žmonės anksčiau apsikul̃s Pc. Žmonys jau buvo apsikū́lę Vvr. Kaip apsikùlsma, pradėsma linus rauti Skdv. 4. tr. apmušti, apdaužyti: Marcė jį draugiškai apkūlė į nugarą P.Cvir. Stipresnieji klasės draugai dažnai jį apkuldavo J.Dov. Kas kiek, tuoj viens kitą ir àpkulia Gs. Girtas tai dažniausiai apìkulia bobą Užp. Už tokį darbą tave reikia smarkiai apkùlt Jnš. Kai jį vienąkart gerai apkūlė, tai daugiau nigdi nebeužkabinėja Vžns. | prk.: Ir ūsai jo nekaringi – gana liūdni ūsai žmogaus, kurį gyvenimas apkūlė rš. | refl. intr., tr.: Juk čia jau nebebuvo broliai ir seserys, o svetimi, kurie ir apsikeikdavo, ir apsikuldavo I.Simon. Mūsų vaikai tarpusavy apsikulia Jnšk. Žiūrėk, apskū́lė vienas kitą, ir vėl bovijas Skdt. 5. refl. kiek pasiausti: Pašėls, apsikul̃s ir paskui nurims Jnš. Teapsìkulia iš pradžios, praeis Jnš. 6. refl. apsiprasti, apsikęsti: Muši muši, apsìkulia, ir vis tiek neklauso Al. Taip apsikūlė ir Nečionys ir nebedrįso būti despotais Vaižg. Nu jau žmogus apsikū́lęs – ką jam bemačys, ar sakęs, ar nesakęs Slm. Bark nebark – jau jis apsikū́lęs Alk. Iš pradžių nepatiko, vėliau apsikū́lė Jnš. Apsikū́lė arklys, nei botago nebijo Mrs. | Kai matydavo, kad neišeina, tai būdavo kap koks apskū́lęs (nusiminęs) Str. 7. tr. apvaisinti (ppr. apie gyvulius): Raudukas mūsų bėrąją apkū́lė Kal. | refl.: Mūsų kumelė apsikū́lė pavasarį Up. Tavo triušiai jau apsikū́lė Slnt. Mūsų karvė apsikū́lė KlvrŽ. Kalė apsikū́lė Plt. Pilkoji avis apsikū́lė su juoduoju avinu Jnš.
◊ šìrdį apkū́lus prisivertus, be noro (ką daryti): Dirbi žmogus, šìrdį apkū́lęs, be kokio noro Vvr. Ka priverta, apkūlęs širdį i valgau Krtn.
vélniu apsikū́lusi apie smarkią, neramią moterį: Bene tu su velniu ir esi apsikūlusi, kad tokia nerami! Brs.
\ kulti; antkulti; apkulti; atkulti; dakulti; įkulti; iškulti; nukulti; pakulti; parsikulti; perkulti; prakulti; prikulti; sukulti; užkulti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • apkulti — apkùlti vksm. Miežiùs jaũ apkūlėme …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apkūlimas — apkūlìmas sm. (2), apkūlimas (1) 1. rš → apkulti 4: 2. → apkulti 7: Bailė dėl apkūlimo karvių Plik. kūlimas; apkūlimas; iškūlimas; nukūlimas; pakūlimas; prak …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apmušti — apmùšti, àpmuša, àpmušė tr. 1. kiek pamušti, apkulti: Jį apmušė gerai, išmušė jam kailį Plk. Tu gerokai apmušei, gal ir be reikalo Al. Kai mažesnis, tai gal jį ir apìmuša Sdk. | refl.: Prisigėrę gi prikalba viso ko, apsipyksta, apsibara,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvanoti — 1. refl. kiek pasiperti, pasivanoti: Aš jau biškį apsivanojau – užteks Paį. 2. tr. Ds prk. gana smarkiai apmušti, apkulti: Autu moma, būdavo, vaikus apvanoja Dglš. Apvanoti bernai kap žvirbliai in visas puses išlekiojo Lš. Kai tėvelis peržinojo,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antkulti — antkùlti, añtkulia, antkūlė (ž.) tr. sumušus (kiaušinį) užpilti (kepant): Iškepiau lašinių, antkuliau kiaušių, ir pavalgėm Nt. kulti; antkulti; apkulti; atkulti; dakulti; įkulti; iškulti; nukulti; pakulti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apardyti — 1 apardyti tr. 1. apdraskyti, apgriauti: Vėjas stogą apar̃dė, reikia taisyt Ėr. Dar̃ jau apar̃dė ir tvoras, ir viską Lp. 2. Šts šiek tiek išardyti (siūlę): Kad pradėjai, tai baik ardyt [kailinius], nepalik taip apardęs Kp. 3. aprausti, apdraskyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apausti — tr. 1. išausti daugeliui, užtenkamai: Ana mumis apaudė ir išejo namie Grg. Bus laiko apausti, apsiūti vaikus Žem. | refl.: Jau apsiaudėm, galėsim dabar eit į laukus Gs. 2. Lk apmušti, apkulti: Apausk piemenį, kad neklauso Ll. ◊ su liežuviù… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apdobti — 1 apdobti tr. apmušti, apkulti: Pasigavę gerai apdobė Gs. dobti; apdobti; nudobti; padobti; perdobti; pridobti; uždobti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apdubėti — 1. tr. apmušti, apkulti: Apdubėjo su lazda Vdšk. Dažnai juos apdubėju, bet argi klauso? Rk. 2. refl. Mlt storai apsivilkti: Taip storai apsidubėjai, ir po žiemos vartais nebesušalsi Skp. dubėti; apdubėti; atidubėti; įsidubėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apdžebyti — apdžẽbyti tr. 1. apkulti, aplupti: Apdžẽbijo su vyčia Pg. 2. aplyti: Apdžẽbijo lietus Pg. džebyti; apdžebyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”